- vyvuoti
- 1 vyvúoti, -úoja, -ãvo NdŽ, KŽ, Sr(Slnt, Ms) 1. intr. JI308, Gž, Lkš nuolatos dejuoti, zirzti, skųstis; būti nepatenkintam: Ans vyvúoja, būk neturįs duonos J. Atėjęs vyvuõs vyvuõs – nusibosta klausytis DŽ1. Ta senė vis vyvúoja ir vyvúoja: tai šio, tai to jai trūksta Skr. Nustotum nors sykį vyvúot, rodos, kad jau tu nelaimingiausias Šmk. Vyvúoji vyvúoji ir pats nežinai ko Vl. Ji vyvuõs vyvuõs apie tą savo vyrą, negaliu klausytis, piktumas ima! Jrb. Ko čia vyvúoji be reikalo kaip žiemmitė kiaulė Jnš. Idant paskui nuėjęs į pragarą nevyvuotų ant Aukščiausiojo Tėvo J.Šliūp. Ui ui ui ui ui strazdas vyvãvo: kur nutūpsiu, nakvosiu? JD1217. | Ogi še, ve, tas tavo katinas vyvuodamas partraukia nuo mano galo I.Simon. ║ Skr įkyriai prašyti, kaulyti, vilbinti: Cigonės kai atsivelka, tai vyvúos, vyvúos, kol ką išvyvuoja Rs. 2. intr. pempės balsui apibūdinti: Pempės mėga karklynūse [būti], šlapiose vietose tokiose, kad anos ten vyvúos, ka vyvúos! End. 3. tr. menk. pasakoti niekus: Ką čia ta boba vyvúoja Alk. 4. intr. DŽ1 svyruoti, svyrinėti, krypuoti į šalis, vytuoti: Kumelė vyvúo[ja] į šalis iškinkyta, teip y[ra] pavargusi Ggr. Vyvúo[ja], nebpastova kojose, kibilst ir išvirto Šts. Kožną pavasarį ano arkliai pradeda vyvúoti Kl. Ta tavo [radijo] kartis vyvúo[ja], didesnis vėjas aną apgyvens tujau Grg. Ir ta jo vyvuojanti eisena, ir tie jo drabužiai visada išaugti, žodžiu, viskas linksmino Trūdę I.Simon. | refl.: Mun kojos vyvúojas einant par bulbienas Trš. \ vyvuoti; atvyvuoti; išvyvuoti; pavyvuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.